^Atgal į viršų

Molėtų gimnazija

Naujienos

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

Sveiki,

šį kartą kalbos vedlys jums primins apie Velykas – gamtos  atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventę. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką.

Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno.

Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.

Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas...Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.

Neužmiršk, kad...

 

* Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.

* Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje – naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.

* Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.

 

Tad švęskime Velykas – marginkime  kiaušinius, susėdę prie stalo tikrinkime jų tvirtumą, ragaukime gardžius patiekalus ir, tikėkimės, pagaliau galėsiantys pasidžiaugti prasidėjusiu pavasariu...

 

Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Sičiūnienė

Copyright © 2024. Molėtų gimnazija  Rights Reserved.