^Atgal į viršų

Molėtų gimnazija

Sveikinimai

 Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą

 Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės.

Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,

Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.

Tuo laukus orai drungni gaivydami glostė

Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.

Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,

O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.

Taip K. Donelaitis „Metuose“ aprašo pavasarį. Ir žmonės kaip tie donelaitiški kloniai skuba nusimesti skrandas, t. y. šiltus, storus, žieminius rūbus. Bet kaip dažnai netaisyklingai girdime: „Kabinete šilta, n u s  i  i m k i t e striukes“, „U ž s i d ė k uniforminį švarkelį, o paskui galėsi n u -  s i i m t i“, „Ką d ė s i e s per Šimtadienį?“, „Išsitepei striukės rankovę, n u s i i m k ir išvalysim“.

Įsidėmėkime – aprangos detalių negalima nei u ž s i d ė t i, nei n u s i i m t i. Turime žodžius „apsirengti, apsivilkti, autis, juostis, rištis, mautis, segtis“ bei „nusirengti, nusivilkti, nusiauti, nusimauti, nusirišti, nusisegti“. Taigi, „Kabinete šilta, n u s i r e n k i t e striukes“, „A p s i v i l k uniforminį švarkelį, o paskui galėsi n u s i m e s t i“, „Ką r e n g s i e s per Šimtadienį?“, „Išsitepei striukės rankovę, n u s i r e n k ir išvalysim“.

Tad numetę, šalin nuspyrę ne tik atsibodusius žieminius apdarus, bet ir niūrią nuotaiką lekiam pasitikti pavasario.

Lina Kraujelienė

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

„Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, - teigiama pirmajame „Varpo“ numeryje, kuris išėjo Tilžėje prieš 130 metų1889 m. sausio 31 dieną. Kodėl turime jį prisiminti? Ar dar ataidi „Varpo“ dūžiai iki mūsų dienų?

Ar žinote, kad

„Varpas“  spaudos draudimo laikotarpiu gyvavo net 17 metų, kėlė tautinio atgimimo ir išsivadavimo, tautos vienybės, demokratijos, humanizmo idėjas, smerkė rusinimo politiką, skelbė grožinę literatūrą ir jos kritiką.

„Varpo“  tiražas siekė iki 1000 egzempliorių. Buvo spausdinamas kartą per mėnesį  Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje, ir slapta platinamas Didžiojoje Lietuvoje

Laikraštyje buvo publikuojami įvairios tematikos straipsniai. Pavyzdžiui, pasakojama apie ginklų ir karybos naujoves, žemės drebėjimus, tiek realius (telefonas, telegrafas), tiek fantastinius (balsu varomas automobilis) išradimus ir kt. Nemaža dėmesio skiriama politikos naujienoms Europoje, JAV ir Brazilijoje etc.

Rašybai suvienodinti buvo sudaryti rašybos pagrindai, kurių turėjo laikytis visi „Varpo“ bendradarbiai

Prie „Varpo“  leidimo prisidėjo apie 150 bendradarbių, kūrinius skelbė rašytojai: Jonas Biliūnas, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Vincas Pietaris, Žemaitė ir kiti. Straipsnius rašė žinomi kultūros veikėjai: Jurgis Bielinis, Felicija Bortkevičienė, Kazimieras Būga, Petras Leonas, Antanas Smetona ir daugelis kitų.

„Varpą“  redagavo Vincas Kudirka, Juozas Adomaitis-Šernas, Jonas Kriaučiūnas, Stasys Matulaitis, Juozas Bagdonas, Kazys Grinius, Jurgis Šaulys, Povilas Višinskis.

Leidžiant „Varpą“  ypač daug prisidėjo V. Kudirka: prirašė daugybę laikraščio puslapių, kiekviename numeryje jis gvildendavo pačius opiausius gyvenamojo momento klausimus, vertė į lietuvių kalbą didelius literatūros veikalus, visomis jėgomis žadino lietuvių tautinę sąmonę, grįsdamas realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui.

Taigi, anot Vaclovo Biržiškos, Varpo žurnalas atliko žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui.

Tad prieš 130 metų nuskambėjęs kuridirkiškasis kelkite nepraranda aktualumo ir šiais laikais, kai valstybingumui, tautiškumui, o ir raštingumui puoselėti būtinos tvirtos moralinės ir kultūrinės galios.

Lietuvių kalbos mokytoja Lina Urbanavičienė

AR  MOKAME  PADĖKOTI?

           Ar susimąstome, kad vartodami jaustuką ačiū nebemokame taisyklingai lietuviškai padėkoti. Dažnai girdime, kai reiškiama didelė padėka: Didelis ačiū Jums už nuostabią šventę; Ačiū labai, kad taip gausiai susirinkote šį vakarą; Sakome nuoširdų ačiū už suteiktą pagalbą. Šie vertiniai (didelis ačiū, ačiū labai ir pan.) išstumia senąjį tradicinį dėkojimą labai ačiū, nuoširdžiai dėkoju. Tai vis dar neišgyvendinta rusiška mada (bolšoje spasibo). Savo dėkingumą galime išreikšti ir taip: labai labai ačiū (dėkui).  Padėką galime reikšti ne tik jaustukais ačiū, dėkui, bet ir veiksmažodžiu dėkoti, veiksmažodiniu junginiu esu dėkingas. Gražiai, mandagiai, pagarbiai sakome žodžiais esu labai dėkingas, nepaprastai dėkingas, nežinau nė kaip beatsidėkoti...

Lietuvių kalbos mokytoja A. Ambrazienė

„Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks“

            (Lietuvių liaudies patarlė)

Pagarbą kalbai parodome taisyklingai ją vartodami,  įsidėmėkime:

Netaisyklingai

Taisyklingai

Pabaigai norėčiau pasakyti.

Pabaigoje norėčiau pasakyti.

Klasėje viso 20 mokinių.

Klasėje iš viso 20 mokinių.

Nepilnai atsakyta į klausimą.

Neišsamiai atsakyta į klausimą.

Lankomumas įtakoja pažangumą.

Lankomumas lemia pažangumą.

Pamokoje naudosime šias sąvokas.

Pamokoje vartosime šias sąvokas.

 

Žodžiai, kaip ir daiktai, –

atšimpa ir nusinešioja.

Juos reikia galąsti,

o prieš ištariant dulkes nušluostyt.

Tad kalbėkime tik dideliais

ir labai švariais žodžiais.

              Justinas Marcinkevičius

Nelietuviškos kilmės ( dažniausiai anglų, rusų kalbos) žodžius, t.y. svetimybes, galime pakeisti savais, lietuviškais žodžiais, tą ir turėtume daryti. Pavyzdžiui:

  • Byla, archyvas, o ne failas.
  • Pokalbių svetainė, o ne čiatas.
  • Elektroninis paštas, o ne imeilas.
  • Žinutė, trumpoji žinutė, o ne esamesas.
  • Gerbėjas, aistruolis, sirgalius, o ne fanas.
  • Gražus, nuostabus, puikus, o ne fainas.
  • Labas, sveiki, o ne hello, priviet.
  • Gerai, puiku, o ne ok.
  • Bandelė, o ne bulkutė.
  • Traškučiai, o ne čipsai.
  • Mėsainis, o ne hamburgeris.

  Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Sičiūnienė

Primename, kad...     

...V I E T I N I N K A S nevartotinas:

būsenos patyrėjui reikšti. Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus.

Veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti. Ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai).

Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti. Atlikome tyrimus plačioje apimtyje (= plačios apimties, didelius tyrimus).

Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti. Sausros įtakoje (= Dėl sausros) gausime menkesnį derlių.

Veiksmo būdui ar laikui reikšti.  Daugumoje (= Daugiausia; Dažniausiai; Paprastai) gripu sergama pavasarį ir rudenį.

Siūlome įsidėmėti, kad

... žodžiai e i g o j e, p a g r i n d e bei v i s u m o j e taip pat priklauso anksčiau minėtoms taisyklėms ir jų neturi būti mūsų kalboje.

... negalima sakyti Pusmečio eigoje mokinių rezultatai gerėjo. Turi būti: „Per šį pusmetį mokinių rezultatai gerėjo“.

... negalima sakyti Problema pagrinde yra prastas lankomumas. Turi būti „ Pagrindinė problema yra prastas lankomumas“.

... negalima sakyti Visumoje mes rašome labai daug kontrolinių darbų. Turi būti „Iš tikrųjų (apskritai, iš esmės, iš tiesų) mes rašome labai daug kontrolinių darbų“.

Taigi VIETININKAS turi būti savo vietoje. Linkime sėkmės                                       

Lietuvių kalbos mokytoja Lina Kraujelienė

Copyright © 2024. Molėtų gimnazija  Rights Reserved.