Molėtų gimnazija

Prieš 225 metus, gražų rudenėjantį spalį, gimė Simonas Daukantas  - pirmasis lietuvių istorikas, tautosakos rinkėjas, etnografas, rašytojas. Atsimenate jo sukurtus Lietuvos miško vaizdus, kurie anuo metu buvo lietuvių poezijos viršūnė? Tik gerokai vėliau radosi  Antano Baranausko “Anykščių šilelis”. Taigi ką mums derėtų žinoti apie šią iškilią Lietuvos kultūros asmenybę.

Simonas Daukantas priklauso antrajai ( kartu su Dionizu Poška, Juozapu Arnulfu Giedraičiu, Motiejumi Valančiumi, Simonu Stanevičiumi ir kt.) lietuvių kultūros veikėjų kartai.

Daukanto asmenybė ir darbai – tarsi tiltas tarp XIX a. skirtingų luomų žmonių, bajorų ir valstiečių, savivokos, tarp LDK lietuvių kultūros ir tautinio atgimimo kartos lietuvybės, tarp Apšvietos ir Romantizmo.

Simonas Daukantas pirmasis aiškiai susiejo lietuviškumą su etnine kilme ir gimtąja kalba. Savo veikalo „Būdas senovės lietuvių ir žemaičių“ pratarmėje jis teigia, kad Lietuvos tauta „turi sau ypatingą kalbą, būtinai įvairią nuo kitų kalbų, o aiškesnę ir skaistesnę už visas šiandien kalbamas, kurioje visa gal permanyti ir visa apreikšti“.

Jis norėjo matyti savo tautą kultūringą, prilygstančią kitoms didžiosioms kaimyninėms tautoms. Tautos kultūrai plėtoti skirti visi jo veikalai.

S. Daukanto aprašytas idealus lietuvis labai artimas romėnų stoikams. Tai žmogus, kuris pasitenkina mažu, yra ryžtingas, nuoseklus, nepraranda vilties, stojiškai priima gyvenimo iššūkius ir yra atsakingas savo tautos pilietis.

Taigi Simonas Daukantas buvo tikras savo epochos kūrėjas, Lietuvos patriotas, beatodairiškai vykdęs mokslinę veiklą tautos labui: „Aš ir tuo džiaugsiuos ir linksminsiuos, jog pirmasis tarp lietuvių gudresniems vyrams, norintiems rašyti, kelią praskyniau”.

Tikslinga ir tauru mums, XXI amžiaus žmonėms, būtų tęsti Daukanto mokslinę ir kultūrinę veiklą, kad ateinančios kartoms perduotume atsakingai puoselėtą tautiškumą.

Lietuvių kalbos mokytoja Lina Urbanavičienė