Naujienos

Jogailaičių giminės pėdsakais Lietuvoje

Molėtų gimnazijos mokiniai ir mokytojai kartu su Molėtų rajono Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazija paminėjo Europos paveldo dieną rugsėjo dvidešimtą keliaudami Jogailaičių giminės pėdsakais Lietuvoje. „Jogailaičių giminės pėdsakais Lietuvoje“ pavadintas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos rašytas ir jo dalinai remiamas projektas. Jo autorės Molėtų gimnazijos mokytojos: Virginija Petrauskienė, Rasa Čekuolienė, Regina Dragūnienė ir Molėtų rajono Giedraičių A. Jaroševiaus gimnazijos mokytoja Donata Vertinskienė.

Autorės rėmėsi Vilniaus dailės akademijos studentės Joanos Vitkutės parengta studija „Jogailaičių kelias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse“. Kodėl Jogailaičių kelias? Kodėl ne Gediminaičių? Jogailaičiai - Gediminaičių dinastijos šaka, kuri garsėjo karaliais gaila, kad ne Lietuvos. Apie Jogailaičius gali papasakoti įvairios Lietuvos vietovės. Mes pasirinkome Merkinę, Druskininkus ir Vilnių. Kelionę pradėjome iš Molėtų, kuriuos Jogaila paminėjo 1387 m. Lietuvos krikšto proga privilegijoje Vilniaus vyskupui. Laukė ilgas kelias iki Merkinės. Mokiniai gavo užduotis ir galėjo pasiklausyti pasakojimų apie Jogailą ir jo palikuonis.

Rudens saulės nutvieksta pasitiko Merkinė. Merkinės krašto muziejaus gidai papasakojo apie šlovingą jos praeitį. Jogaila, Lietuvos krikšto metais apsilankęs Merkinėje, suteikė miesto teises. Miestas – prie svarbaus kelio iš Vilniaus į Krokuvą, vadinamo Lietuvių traktu. XVI a. minimas karališkas dvaras. Merkinė garsėjo savo amatais, prekyba, upinių laivų uostu, prekyba druska. Laivai plaukdavo prieš srovę iš Kauno į Gardiną. Žygimantas Augustas padovanojo Merkinę Barborai Radvilaitei ir dar kartą suteikė Magdeburgo teises. Miestas vadinamas Didžiąja Merkine. Išlikęs namas, kuriame mėgo apsistoti ir mirė Kotrynos Jogailaitės, Žygimanto Augusto sesers, anūkas ATR valdovas Vladislovas Vaza. Mes vaikščiojom po šlovingą praeitį menantį miestelį, užlipom ant piliakalnio, ant kurio stovėjo viena stipriausių Nemuno gynybinės sistemos pilių. Miestas virtęs miesteliu, bet praeities dydi dvasia plevena. Laukė kelionė į Druskininkus. Druskininkuose sunkiau buvo surasti Jogailaičių pėdsakus. Miesto istorija prasidėjo XVII a. Druskininkuose pastatytas paminklas Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei. Minima Nemuno ir Ratnyčios santakoje buvusi medinė pilis. Joje galėjo apsistoti Lenkijos karalius ir didysis kunigaikštis Jogaila, vėliau jo sūnus Kazimieras. Aptardami kelionės įspūdžius iš Druskininkų leidomės į Vilnių. Vilniuje aplankėm Katedrą, kurioje įrengta koplyčia Šv. Kazimierui, Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnui, ir jos požemius, kur palaidotas Jogailos anūkas LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis ir Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta ir Barbora Radvilaitė. Baigėsi Jogailaičių pėdsakų vienos dienos paieška Lietuvoje. Keliaudami link Molėtų aptarėme per visą kelionę patirtus įspūdžius. Mokiniai atsakinėjo į klausimus, pelnė prizus. Gimnazistai klausinėjo apie šios giminės pėdsakus kitose Europos šalyse, pasižadėjo, kad skaitys knygas apie LDK valdovus, pamokoms parengs asmenybių pristatymus. Projektas padėjo sudominti mokinius LDK valdovų veikla, skatino draugiškumą, ugdė bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Dėkojame už dalinę paramą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.

Virginija Petrauskienė

Rasa Čekuolienė

Regina Dragūnienė