Molėtų gimnazija

Nikolajus Rerichas gimė 1874-tų m. spalio 9 d. Sankt Peterburge, šeimoje, kuri kilusi iš senovės skandinavų. Jis studijavo Menų akademijoje, lankė keletą Sankt Peterburgo universiteto fakultetų.

Nikolajus Rerichas buvo ne tik garsus dailininkas, bet ir didis mąstytojas, žymus keliautojas, istorikas ir archeologas, etnografas bei menotyrininkas, pasaulio kultūros vadovas. Jis puikiai derino rytietišką išmintį ir vakarietišką kultūrą. Nikolajus Rerichas įkūrė Jungtinių menų institutą, tarptautinį dailės centrą ir daugybę kitų kultūros židinių bei įstaigų, iš kurių vėliau Niujorke buvo įsteigtas Rericho vardo muziejus. Dailininkas svajojo, kad menas būtų artimas visiems žmonėms, taptų jiems gyvenimo būtinybe.

Nikolajus Rerichas pasiūlė pasaulio valstybėms priimti paktą dėl kultūros vertybių apsaugojimo karo metu. Šis paktas vėliau pavadintas Rericho paktu. Pakto simboliu tapo Pasaulio Vėliava. Pats Nikolajus Rerichas sakydavo, kad Paktas turėtų veikti, kaip Kultūros Raudonasis Kryžius.

Metams bėgant Nikolajus Rerichas įgijo pasaulinį pripažinimą bei šlovę ir kaip dailininkas. Jis dirbo tik jam būdingu stiliumi, buvo nuostabus koloristas. Nikolajaus Rericho darbai neapsakomi žodžiais. Juose dailininkas perteikė gilų tikrovės pažinimą, kitokio, nematomojo pasaulio vidinį patyrimą. Nikolajus Rerichas rašė, jog menas, kuris nekalba apie „kitą pasaulį“, nepriverčia apie jį galvoti ir jį pajusti arba vaizduoja tą pasaulį, kaip mūsiškis, nėra menas.

Nikolajus Rerichas kartu su žmona Jelena Rerich Lietuvą vienintelį kartą aplankė 1903 metais. Jis buvo sužavėtas Lietuva, nutapė keletą paveikslų: „Baltieji žirgai“, „Vaidilos“, „Perkūno namai“ ir kitus. Menininkas džiaugėsi, kad Lietuvoje suprantamos ir remiamos Pasaulio Vėliavos idėjos.

Jurgis Baltrušaitis – vienas mėgstamiausių Nikolajaus Rericho poetų, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulis jam taip pat buvo labai artimas. Harmoningas ritmo skambėjimas, spalvų daina – tarsi muzikos akordais persmelkta abiejų dailininkų N. Rericho ir M. K. Čiurlionio kūryba. Garsas, šviesa ir spalva – neperskiriami, - sakė Nikolajus Rerichas. Ir M. K. Čiurlionio, ir N. Rericho darbuose atsispindėjo gilus Dieviškojo prado suvokimas. Pasak Nikolajaus Rericho, žmonija egzistuoja ir vystosi amžinybėje, kurioje praeitis, dabartis ir ateitis tarpusavyje susijusios ir neperskiriamos. Erdvė ir laikas – begalybė ir amžinybė nesuvokiamos be gyvenimo, egzistuojančio nesuskaičiuojamomis formomis. Visa tai, apie ką Nikolajus Rerichas kalbėjo, ką stengėsi atskleisti pasauliui, visa jo daugialypės kūrybos išraiška buvo pagarba Šventajai Dvasiai, Dievui ir Šviesai.

Visa jo filosofinė ir dailės kūryba (apie 7 tūkstančiai paveikslų) – dar iki galo neatrasti lobiai, kurie laukia, kol žmonės pagaliau bus pasirengę priimti juos savo sąmone ir širdimi.