^Atgal į viršų

 

Molėtų gimnazija

Sveikinimai

 

 

SKELBIAMAS KONKURSAS LAISVAI CHEMIJOS MOKYTOJO PAREIGOMS UŽIMTI

Molėtų gimnazija, savivaldybės biudžetinė įstaiga, Jaunimo g. 5, LT-33127, Molėtai, Molėtų gimnazijos kodas –191227820, skelbia atranką chemijos mokytojo pareigoms eiti.

  1. Pareigybės pavadinimas: pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo chemijos mokytojas.
  2. Pareigybės lygis: A2.
  3. Darbo sutarties rūšis: nuolatiniam darbui.
  4. Darbo krūvis: 0,8 etato
  5. Darbo užmokestis priklauso nuo turimos kvalifikacinės kategorijos, pedagoginio darbo stažo. Pareiginio atlyginimo koeficiento dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu.
  6. Darbo pradžia: nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
  7. Kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei užimti: aukštasis pedagoginis išsilavinimas (chemijos mokytojo kvalifikacija). Atitikti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reikalavimus, turi mokėti naudotis kompiuterinėmis informacinėmis technologijomis, turėti aukštesnę nei bazinę skaitmeninio raštingumo kvalifikaciją. Pretendentas siekiantis dirbti chemijos mokytoju, turi atitikti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatytus gimnazijos ugdymo planą veda chemijos dalyko pamokas įskaitant privalomų ar pasirenkamų mokomųjų dalykų ar jų modulių, neformaliojo švietimo valandas ir valandas, skirtas ugdymo poreikiams tenkinti bei mokymosi pagalbai teikti, veda integruotas pamokas su kitų dalykų mokytojais; planuoja ugdomąją veiklą (ilgalaikių bei pamokų planų, programų rengimas), ruošiasi pamokoms, rengia mokomąją medžiagą, planuoja pamokas, rengia individualizuotas ir diferencijuotas užduotis; konsultuoja mokinius; vertina mokinių mokymosi pasiekimus; rengia mokinius egzaminams, padeda mokiniams rengti brandos darbus; mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie mokinių ugdymo ir ugdymosi poreikius, mokymosi pažangą; tobulina profesines kompetencijas, fiksuoja savo asmeninę pažangą ir ją aptaria; pildo el. dienyną ir kitus ugdymo(si) dokumentus; planuoja, organizuoja ir vykdo veiklas mokyklos bendruomenei, atlieka klasės vadovo pareigas.
  8. Dokumentai pateikiami:
    • Prašymas leisti dalyvauti atrankoje;
    • Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
    • Išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija;
    • Gyvenimo aprašymas.
    • Atrankai galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas.
  9. Dokumentai pateikiami iki gegužės 31 d. 15.30 val. vienu iš būdų:
    • skenuoti ir atsiųsti adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
    • atnešti į gimnazijos raštinę, darbo laikas 8.00-15.30 val. (pirmadienis-penktadienis)
  10. Informacija teikiama tel.: 8 61141287, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pretendentų atrankos pokalbiai vyks 2021 m. birželio 2 dieną nuo 10.00 iki 12.00 val. gimnazijoje. Į pokalbį bus kviečiami tik pretendentai, atitinkantys reikalavimus. Pokalbių metu pateikti dokumentų originalus.

 

SKELBIAMAS KONKURSAS LAISVAI MATEMATIKOS MOKYTOJO PAREIGOMS UŽIMTI

Molėtų gimnazija, savivaldybės biudžetinė įstaiga, Jaunimo g. 5, LT-33127, Molėtai, Molėtų gimnazijos kodas –191227820, skelbia atranką matematikos mokytojo pareigoms eiti.

  1. Pareigybės pavadinimas: pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo chemijos mokytojas.
  2. Pareigybės lygis: A2.
  3. Darbo sutarties rūšis: nuolatiniam darbui.
  4. Darbo krūvis: 1 etatas.
  5. Darbo užmokestis priklauso nuo turimos kvalifikacinės kategorijos, pedagoginio darbo stažo. Pareiginio atlyginimo koeficiento dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu.
  6. Darbo pradžia: nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
  7. Kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei užimti: aukštasis pedagoginis išsilavinimas (matematikos mokytojo kvalifikacija). Atitikti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reikalavimus, turi mokėti naudotis kompiuterinėmis informacinėmis technologijomis, turėti aukštesnę nei bazinę skaitmeninio raštingumo kvalifikaciją. Pretendentas siekiantis dirbti matematikos mokytoju, turi atitikti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
  8. Pareigybės darbo funkcijos: pagal mokyklos ugdymo planą veda matematikos dalyko pamokas įskaitant privalomų ar pasirenkamų mokomųjų dalykų ar jų modulių, neformaliojo švietimo valandas ir valandas, skirtas ugdymo poreikiams tenkinti bei mokymosi pagalbai teikti, veda integruotas pamokas su kitų dalykų mokytojais; planuoja ugdomąją veiklą (ilgalaikių bei pamokų planų, programų rengimas), ruošiasi pamokoms, rengia mokomąją medžiagą, planuoja pamokas, rengia individualizuotas ir diferencijuotas užduotis; konsultuoja mokinius; vertina mokinių mokymosi pasiekimus; rengia mokinius egzaminams, padeda mokiniams rengti brandos darbus; mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie mokinių ugdymo ir ugdymosi poreikius, mokymosi pažangą; tobulina profesines kompetencijas, fiksuoja savo asmeninę pažangą ir ją aptaria; pildo el. dienyną ir kitus ugdymo(si) dokumentus; planuoja, organizuoja ir vykdo veiklas mokyklos bendruomenei.
  9. Dokumentai pateikiami:
    • Prašymas leisti dalyvauti atrankoje;
    • Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
    • Išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija;
    • Gyvenimo aprašymas.
    • Atrankai galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas.
  10. Dokumentai pateikiami iki gegužės 31 d. 15.30 val. vienu iš būdų:
    • skenuoti ir atsiųsti adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
    • atnešti į gimnazijos raštinę, darbo laikas 8.00-15.30 val. (pirmadienis-penktadienis)
  11. Informacija teikiama tel.: 8 61141287, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pretendentų atrankos pokalbiai vyks 2021 m. birželio 1 dieną nuo 10.00 iki 12.00 val. gimnazijoje. Į pokalbį bus kviečiami tik pretendentai, atitinkantys reikalavimus. Pokalbių metu pateikti dokumentų originalus.

 

SKELBIAMAS  KONKURSAS MOKYTOJO PADĖJĖJO  PAREIGOMS UŽIMTI

Molėtų gimnazija skelbia konkursą mokytojo padėjėjo pareigoms nuo 2021 m. rugsėjo. (1 etatas). Darbo sutartis terminuota – 4 mėn.

Privalumai ir reikalavimai pretendentams:

- gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti;

- informacinių technologijų ir komunikacinių technologijų valdymas;

- pedagoginis išsilavinimas.

Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

- prašymą leisti dalyvauti atrankoje (pildomas vietoje);

- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;

- išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;

- gyvenimo aprašymą (ne daugiau 2 spausdintų puslapių);

- pretendentas gali pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas, nurodydamas asmenų kontaktus.

Dokumentų originalai pateikiami rašant prašymą ir patikrinti grąžinami pretendentui.

Pretendentų atrankos būdas – žodžiu (pokalbis).

Dokumentai priimami iki 2021 m. gegužės 31d.

Dokumentai pateikiami asmeniškai, adresu Jaunimo g. 5, LT-33127, Molėtai, siunčiami registruotu laišku ar el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Informacija teikiama tel. \: 8 61141287

Pokalbis vyks 2021 m. birželio 4 d. 10–12 val. Pretendentai, atitinkantys konkurso atrankos reikalavimus, apie pokalbio laiką bus informuojami asmeniškai.

 

Prasidėjo egzaminų maratonas ir visa virtinė gyvenimo pasirinkimų ir pasikeitimų... Kaip šiuos pasikeitimus atspindi dvyliktoko kasdienybe jau tapę žodžiai?

Abiturientas – kilęs nuo lotyniško veiksmažodžio abire, kuris reiškia išeiti, leistis kelionėn, o dar tiksliau, abiturus nurodo į tuoj jau pat išeisiantįjį.
Egzaminas (lot. examen) reiškia svarstymą, tyrimą, išbandymą.
Universitetas, kaip jau daugelis žino, išvestas iš lot. universus – visas, bendras, visuotinis.

Kolegija (lot. collegium) romėnai vadindavo draugiją, sąjungą.

Taigi, mieli išeisiantieji, drąsos išbandymuose! Būkite bendruomenės dalimi ir niekada nestokokite geros draugijos.

Atminkite Senekos žodžius: non scholae, sed vitae discimus ( ne mokyklai, bet gyvenimui mokomės) . 

                                                                        Lietuvių kalbos mokytoja Aušrinė Ambrazienė

 

 

„Mano sielos gelmė - Tavo knygų pasauly ...“

Dalia Milukaitė

Netiesa, kad mums nesvarbi knyga. Ir netiesa, kad jauni žmonės ją užmiršo ar „nurašė“. Kalbėkim apie tai, ką knyga davė žmonijai. O knyga – galingas ginklas. Ji gelbsti, ji išsaugo, ji pavergia, ji augina ir brandina žmogų, tautą.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.

Ką mes žinome apie knygą? Koks jos atsiradimo kelias?

Mes žinome, kad

  • poligrafijos pradžia – J.Gutenbergo apie 1440 m. išrastas knygų spausdinimo būdas, naudojant liejamąsias literas ir presą, o seniausia knyga pasaulyje - Biblija.
  • didžiausia biblioteka - Kongreso biblioteka Vašingtone. Jos ilgis tarp lentynų toks, kad jei važiuotumėte automobiliu 110 km/h greičiu, visas lentynas pravažiuotumėte tik po 8 valandų.
  • didžiausias knygynas – „Barnes and Nobles” Niujorke. Jo plotas - 14 330 kv. m (palyginimui - bendras Valdovų rūmų plotas - šiek tiek mažesnis).
  • didžiausia knyga iki 2003 metų – 99x68,5x2,5 cm dydžio Džono Džeimso Audubono (John James Audubon) knyga „Amerikos paukščiai“, išleista 1972 m. Leipcige. Knyga įrišta japoniškuoju stiliumi – lapai ir mediniai viršeliai perrišti dygsniais tampria juostele. Joje 50 puslapių, 20 iliustracijų.

O kokia brangiausia kada nors įsigyta knyga?

  • Ją savo kolekcijoje turi technologijų milžinės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, kuris už Leonardo da Vinci knygą „Codex Leicester“ aukcione nepagailėjo 30 mln. dolerių.

Grįžkim į Lietuvą. Keletas faktų apie knygos kelią mūsų šalyje. Taigi 

  • seniausia Lietuvoje išspausdinta knyga – „Mažoji kelionių knygelė“. Ją išspausdino Pranciškus Skorina 1522 m. Vilniuje.
  • seniausi rašto paminklai saugomi Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos retų spaudinių skyriuje. Tai XXIII a. pr. m. e. moliniai dantiraščio tekstai. 
  • seniausia lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmusa prasti žadei...“, dabar vadinama Mažvydo „Katekizmu“. Ši 79 puslapių knyga išspausdinta 1547 m. sausio 8 d. Karaliaučiuje, I. Veinreicho spaustuvėje gotiškomis raidėmis. Spėjama, jog tiražas buvo 200-300 egzempliorių. Dabar išlikę du, iš kurių vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
  • seniausia spausdinta Lietuvoje enciklopedija - 1608 m. Vilniuje Jono Protasevičiaus išleistas "Trumpas aprašymas, kas ką išrado ir žmonėms naudotis davė". Ši 32 puslapių enciklopedija parašyta eiliuota lenkų kalba. Joje aprašyti 174 išradimai ir paminėta 180 išradėjų.
  • seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas – parašytas ne vėliau kaip XVI a. pirmame ketvirtyje. Šis trijų poterių, 25 eilučių tekstas įrašytas knygos „Tractatus sacerdotalis“ („Traktatas kunigams“) paskutiniame puslapyje.
  • storiausia lietuviška knyga yra 11 cm storio. Tai 1536 puslapių Liudviko Rėzos rūpesčiu 1816 m. Karaliaučiuje gotišku šriftu išspausdintas trečiasis Biblijos leidimas.
  • didžiausia lietuviška knyga – 49,5x33,5 cm dydžio albumas „Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika 1940-1950 m.“, išleista 1950 m.

Taigi knyga - mūsų istorija, mūsų savimonės puoselėtoja ir, kaip teigia Andrius Mamontovas, „Knyga yra pašnekovas. Ne tik kaip autorius, kuris parašė knygą, ne tik kaip knygos herojai, tampantys tavo pašnekovais, bet ir tu pats persikūniji į jį. Skaitydamas knygą gali pasikalbėti su savimi – kad ir apie svarbius dalykus. Neprisiminsiu, kas taip pasakė, tačiau labai vertinu vieną mintį: knygos ne moko, o primena. Primena tai, ką turime savyje. Tad knyga šiuo atveju yra galingas savęs pažinimo ir išgryninimo įrankis.

mokytoja Lina Urbanavičienė

Sveiki,

šį kartą kalbos vedlys jums primins apie Velykas – gamtos  atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventę. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką.

Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno.

Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.

Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas...Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.

Neužmiršk, kad...

 

* Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.

* Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje – naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.

* Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.

 

Tad švęskime Velykas – marginkime  kiaušinius, susėdę prie stalo tikrinkime jų tvirtumą, ragaukime gardžius patiekalus ir, tikėkimės, pagaliau galėsiantys pasidžiaugti prasidėjusiu pavasariu...

 

Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Sičiūnienė

Copyright © 2024. Molėtų gimnazija  Rights Reserved.