SKELBIAMAS KONKURSAS LAISVAI CHEMIJOS MOKYTOJO PAREIGOMS UŽIMTI
Molėtų gimnazija, savivaldybės biudžetinė įstaiga, Jaunimo g. 5, LT-33127, Molėtai, Molėtų gimnazijos kodas –191227820, skelbia atranką chemijos mokytojo pareigoms eiti.
Pretendentų atrankos pokalbiai vyks 2021 m. birželio 2 dieną nuo 10.00 iki 12.00 val. gimnazijoje. Į pokalbį bus kviečiami tik pretendentai, atitinkantys reikalavimus. Pokalbių metu pateikti dokumentų originalus.
SKELBIAMAS KONKURSAS LAISVAI MATEMATIKOS MOKYTOJO PAREIGOMS UŽIMTI
Molėtų gimnazija, savivaldybės biudžetinė įstaiga, Jaunimo g. 5, LT-33127, Molėtai, Molėtų gimnazijos kodas –191227820, skelbia atranką matematikos mokytojo pareigoms eiti.
Pretendentų atrankos pokalbiai vyks 2021 m. birželio 1 dieną nuo 10.00 iki 12.00 val. gimnazijoje. Į pokalbį bus kviečiami tik pretendentai, atitinkantys reikalavimus. Pokalbių metu pateikti dokumentų originalus.
SKELBIAMAS KONKURSAS MOKYTOJO PADĖJĖJO PAREIGOMS UŽIMTI
Molėtų gimnazija skelbia konkursą mokytojo padėjėjo pareigoms nuo 2021 m. rugsėjo. (1 etatas). Darbo sutartis terminuota – 4 mėn.
Privalumai ir reikalavimai pretendentams:
- gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti;
- informacinių technologijų ir komunikacinių technologijų valdymas;
- pedagoginis išsilavinimas.
Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą leisti dalyvauti atrankoje (pildomas vietoje);
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
- išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
- gyvenimo aprašymą (ne daugiau 2 spausdintų puslapių);
- pretendentas gali pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas, nurodydamas asmenų kontaktus.
Dokumentų originalai pateikiami rašant prašymą ir patikrinti grąžinami pretendentui.
Pretendentų atrankos būdas – žodžiu (pokalbis).
Dokumentai priimami iki 2021 m. gegužės 31d.
Dokumentai pateikiami asmeniškai, adresu Jaunimo g. 5, LT-33127, Molėtai, siunčiami registruotu laišku ar el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Informacija teikiama tel. \: 8 61141287
Pokalbis vyks 2021 m. birželio 4 d. 10–12 val. Pretendentai, atitinkantys konkurso atrankos reikalavimus, apie pokalbio laiką bus informuojami asmeniškai.
Prasidėjo egzaminų maratonas ir visa virtinė gyvenimo pasirinkimų ir pasikeitimų... Kaip šiuos pasikeitimus atspindi dvyliktoko kasdienybe jau tapę žodžiai?
Abiturientas – kilęs nuo lotyniško veiksmažodžio abire, kuris reiškia išeiti, leistis kelionėn, o dar tiksliau, abiturus nurodo į tuoj jau pat išeisiantįjį.
Egzaminas (lot. examen) reiškia svarstymą, tyrimą, išbandymą.
Universitetas, kaip jau daugelis žino, išvestas iš lot. universus – visas, bendras, visuotinis.
Kolegija (lot. collegium) romėnai vadindavo draugiją, sąjungą.
Taigi, mieli išeisiantieji, drąsos išbandymuose! Būkite bendruomenės dalimi ir niekada nestokokite geros draugijos.
Atminkite Senekos žodžius: non scholae, sed vitae discimus ( ne mokyklai, bet gyvenimui mokomės) .
Lietuvių kalbos mokytoja Aušrinė Ambrazienė
„Mano sielos gelmė - Tavo knygų pasauly ...“
Dalia Milukaitė
Netiesa, kad mums nesvarbi knyga. Ir netiesa, kad jauni žmonės ją užmiršo ar „nurašė“. Kalbėkim apie tai, ką knyga davė žmonijai. O knyga – galingas ginklas. Ji gelbsti, ji išsaugo, ji pavergia, ji augina ir brandina žmogų, tautą.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.
Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.
Ką mes žinome apie knygą? Koks jos atsiradimo kelias?
Mes žinome, kad
O kokia brangiausia kada nors įsigyta knyga?
Grįžkim į Lietuvą. Keletas faktų apie knygos kelią mūsų šalyje. Taigi
Taigi knyga - mūsų istorija, mūsų savimonės puoselėtoja ir, kaip teigia Andrius Mamontovas, „Knyga yra pašnekovas. Ne tik kaip autorius, kuris parašė knygą, ne tik kaip knygos herojai, tampantys tavo pašnekovais, bet ir tu pats persikūniji į jį. Skaitydamas knygą gali pasikalbėti su savimi – kad ir apie svarbius dalykus. Neprisiminsiu, kas taip pasakė, tačiau labai vertinu vieną mintį: knygos ne moko, o primena. Primena tai, ką turime savyje. Tad knyga šiuo atveju yra galingas savęs pažinimo ir išgryninimo įrankis.
mokytoja Lina Urbanavičienė
Sveiki,
šį kartą kalbos vedlys jums primins apie Velykas – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventę. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką.
Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno.
Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.
Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas...Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.
Neužmiršk, kad...
* Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.
* Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje – naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.
* Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.
Tad švęskime Velykas – marginkime kiaušinius, susėdę prie stalo tikrinkime jų tvirtumą, ragaukime gardžius patiekalus ir, tikėkimės, pagaliau galėsiantys pasidžiaugti prasidėjusiu pavasariu...
Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Sičiūnienė